- nukelnėti
- nukelnė́ti 1. tr. numauti kelnes: Sugavę nukelnė́jo ir paleido Škn. | refl.: Nusikelnė́ti yra nusidaryti sijoną, kelnes J. 2. tr. prk. nuveikti: Širšonas bimbalą nukelnė́jo, kad ir plunksnos padulkėjo Krtn. ║ nusmukdyti: Patį poną, galutinai nukelnėję laukan (iš dvaro) išvarė LzP. 3. intr. prk. nusigyventi: Jis čia begyvendamas nukelnė̃s J. | refl.: Gervaraisčio dvarininkas nusikelnėjo LzP. Taip nusikelnė́jo, kad buvo visai plikas Grš. 4. tr. prk. apgauti: Neprasidėk su juo – nukelnė́s tave Trg. Bepiga tokį durnių nukelnė́ti Skdv. 5. refl. susismaukti į bumburus, sąsmaukas (apie siūlus): Nusikelnė́jo siūlai audant, kad verpėja prýlaipojo verpdama Šts. \ kelnėti; apkelnėti; nukelnėti; susikelnėti; užkelnėti
Dictionary of the Lithuanian Language.